suakmenėti

suakmenėti: suakmenė́ti intr. 1. pavirsti į akmenį, sukietėti, sudžiūti: Yra medžių suakmenė́jusių Lkš. | Tep suakmenė́jusi (įdžiūvusi) žemė, kad negali įkast Gs. 2. prk. pasidaryti nejudriam, sustingusiam: Suakmenė́jau, nepajudu iš vietos Lnkv. Augustinas įslinko trobon, sunkiai vilkdamas suakmenėjusias kojas, ir kaip maišas sudribo ant suolo J.Avyž. Klausėsi suakmenėję T.Tilv. Mūsų širdyse nyku. Mūsų veidai suakmenėję B.Sruog.
◊ širdìs suakmenė́jo Pšl pasidaryti nejautriam: Daug turinčio širdis suakmenėjusi KrvP(Lž).
\ akmenėti; įakmenėti; suakmenėti; užakmenėti

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

suakmenėti — vksm. Suakmenėjusios smulkių̃ gyvū̃nų ir augalų̃ liẽkanos … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
akmenėti — akmenėti, ėja, ėjo intr. 1. Š virsti į akmenį, kietėti, stingti. | prk.: Taip esu sielos skausmo apimta, jog rankos svyra, mintys akmenėja Pt. 2. prk. psichiškai šiurkščiam, nejautriam darytis: Akmenėja širdis K.Būg. Dėdė vis labiau akmenėja rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
suakmeniuoti — intr. suakmenėti, sukietėti: Sūris suakmeniãvo Lnkv. Kopūstų kubilo dangtis suakmeniãvo Lnkv. akmeniuoti; nuakmeniuoti; suakmeniuoti; užakmeniuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
suakmenėjimas — sm. (1) 1. → suakmenėti 1: Ir suakmenėjimas to sūrio, dantis gali išsilaužt Gs. 2. Suakmenėjimais vadiname suakmenėjusias senovės organizmų liekanas (pvz., kiautus, šarvus, lukštus, kaulus) rš. akmenėjimas; suakmenėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užakmenėti — intr. užkietėti. ◊ širdìs užakmenėjo pasidarė nejautrus: Akmenėjo, kol užakmenėjo jo širdìs J. akmenėti; įakmenėti; suakmenėti; užakmenėti … Dictionary of the Lithuanian Language
įakmenėti — intr. įkietėti, pasidaryti kaip akmeniui: Dirva įdžiūvo, tiesiog įakmenėjo Š. akmenėti; įakmenėti; suakmenėti; užakmenėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias